- rūdėti
- rūdė́ti, -ė́ja, -ė́jo LD340(Plm), KŽ, rū̃dėti, -ėja (-i, -a, rū̃džia), -ėjo Prk žr. 1 rūdyti: 1. BzF166 Ka[d] tik gauna vandens [geležis], i pradeda rū̃dėti Ms. Rū̃dė[ja] an pečiaus gelžis Krš. Pryš lytų dalgiai, peiliai pradeda rū̃dėti J. Meškerės rū̃dė[ja], surūdė[ja] baisiausiai Plng. Rūdė́jo žiedelis an rūdymelio (d.) Ad. Terūdė[ja] žiedelis po purvynelį LTR(Skd). Rūd balnelis ant gembelės (d.) Tv. Nuo sunkių darbelių žiedelis rūdėjo, o kad graudžiai verkiau, vainikas rasojo StnD12. Ale, broliai, neduokite savam kardui taip ilgai makštyje rūdėti LC1878,32. Ka aną išplauni, ans (koštuvis) nèrūda Lkv. ^ Sūris nevalgomas pelė[ja], šautuvas nevalomas rūdė́[ja] LKT101(Kv). 2. Tankiai liuob avižos rū̃dės DūnŽ. Dėl tos pačios pryžasties lapai rūdė[ja], beje, įgauna rausvą barvą S.Dauk. Skabant drėgnus [tabako] lapus, anie rūdė[ja] ir pūna S.Dauk. 3. Lašiniai pradėjo rū̃dėti Krš. Už ausies kaulas rū̃dėja Šv. Menkas bėra, anam kaulai rūdė́ja Všv. Pradėjo kaulas rūdė́t, galėjai mesas atskirt Nmk. 4. Rūdėk, berneli, turmelė[je] D41. Merga nenuteka ir rū̃dėti turi J. Reik rū̃dėti, kol numirsiu Šts. Aš rū̃dėjau namie J. Aš pas savo motušėlę kaip rožė žydėjau, o pas tave, bernužėli, kaip pelkė rūdėjau LTR(Kltn). \ rūdėti; aprūdėti; įrūdėti; išrūdėti; nurūdėti; parūdėti; perrūdėti; surūdėti; užrūdėti
Dictionary of the Lithuanian Language.